Spalio 9: Pasaulinė pašto diena – anekdotai apie paštininkus

Spalio 9 – pasaulinė pašto diena. Pasijuokime iš paštininkų:

Gyveno kartą tolimame tolimame iškyšulyje žmogelis, jis buvo švyturio prižiūrėtojas, švyturyje ir gyveno, vakarais uždegdavo šviesą bokšto viršuje, rytais užgesindavo. Ir štai vieną naktį siaučia baisi audra, žaibuoja, bangos milžiniškos…. O tarp tų bangų – mažytis laivelis, o laivelyje – paštininkas. Keikiasi, o burnoja, tarpais vis persižegnoja, kad nenuskęstų. Priplaukia vargais negalais iki to švyturio, išlipa visas permirkęs, sušalęs, leisgyvis. Rankose – laiškas žmogeliui iš švyturio. Po ilgo beldimosi tas atidaro duris.
Paštininkas jau nebegali:
– Ožy tu nelaimingas, gyvena čia visokie pasaulio krašte, vos galo negavau tą laišką nešdamas (na ir taip kokias 5 minutes).
– Viską pasakei?
– Viska….
– Tai va, jei dar aiškinsi, tai laikraštį užsiprenumeruosiu…

Savaitė prieš Kalėdas. Petriukas parašo laišką Kalėdų seneliui ir įmeta į pašto dėžutę. Laišką radę Pašto darbuotojai nežino, kur gi čia toliau siųsti laišką ir nutaria atplėšti ir perskaityti. Skaito:
„Mielas Kalėdų Seneli, per šias Kalėdas labai norėčiau gauti pliušinį meškiuką, konstruktorių ir vandeninius dažus.“
Pašto darbuotojai susigraudina – gi nėra jokio Kalėdų Senelio ir jokių dovanų Petriukas negaus. Nutaria susimesti pinigėlių, nupirkti ir nusiųsti dovanų. Taip atsitiko, kad meškiukui ir konstruktoriui pinigų užteko, o dažams – ne. Ką padarysi, vis tiek išsiunčia Petriukui, kad ir nepilną siuntinį. Dieną po Kalėdų Petriukas vėl rašo laišką Kalėdų Seneliui, kurį pašto darbuotojai vėl atplėšia ir skaito:
„Mielas Kalėdų Seneli, ačiū tau už nuostabų meškiuką ir konstruktorių! Gaila, kad vandeninių dažų negavau. Turbūt pašto darbuotojai pavogė.“