Programuotojo pokalbis telefonu

Veiksmas didelės įmonės pastate, vyrų tualetas, didelis, platus. Žmonių ten taip 4-5, gal daugiau, gal mažiau. Uždaroje kabinoje (na toje, kur vardan „didelio“ reikalo vaikšto) užsidaręs programišius. Suskamba mobilusis telefonas, iš kabinos pasigirsta:
– Alio. Nu. Nu. Ką veikiu? Dirbu. Kaip reikalai? Na… Normaliai, juda į priekį. Pastūmėti į priekį dar labiau šitą reikalą?.. Ne, deja, negaliu, gerai būtų… Ir greičiau negaliu, o tai ir taip jau labai viskas įtemptai vyksta. Kodėl taip lėtai? Kanalas siauras. Kiek bandžiau – daugiau nelenda. Ką reiškia „praplėskit kanalą“. Aš jums aiškinu, negaliu praplėsti. Klausykite, gal aš geriau žinau, ką? Man čia geriau viskas matyt!
Kiti 4-5 vyrukai tualete ramsto sienas susiėmę už pilvų. Programišius susinervinęs jau rėkia iš kabinos per visą tualetą:
Tai Jūs patys dėl to kalti! Bandot man ten sukišt aštuonis, kai aš aiškiai pasakiau: ne daugiau dviejų! Kaip jūs manot, kaip ten tiek gali tilpt? Ką? Septynis su puse? O man, žinokit, ar aštuoni, ar septyni – tas pats. Užkišot viską, blyn, dabar vėl reikės rankom krapštyt ir sėdėt čia iki ryto…
Tualeto lankytojai isteriškai kvatoja ir raičiojasi ant grindų. Programišius jau tiesiog baubia:
– Šaunuoliai, čia dabar viskas taip pakibo, kad net trijų pirštų kombinacija nepadės! O ką aš pagal jus čia darau? Srebiu visą š, kurį pridirbate! Aišku, kad dabar tik dalim reikės sukišt, tokio dydžio visas niekaip nepraeis. Vienžo, dar pora valandų darbo, kaip minimum. Gerai. Bet įsikalkit vieną kartą sau į galvą – du ir ne daugiau.