Anekdotai apie narkomanus #2

Sėdi du diedukai ant suoliuko kieme ir kalbasi:
– Ale žiūrėk, vargšai tie studentai… 6-se vieną cigaretę rūko..
– Nu, ale vis tiek linksmi, juokiasi, krykštauja…

Narkomanas stebi, kaip arabas išmušinėja kilimą:
– Ką, neužsiveda?

Prieina abu prie troleibuso vairuotojo ir klausia:
– Dėdė, ar mane šis troleibuso maršrutą iki stoties nuveš?
– Nuveš, sūneli, nuveš.. – Užtikrina vairuotojas.
Kitas, pasilenkęs prie bilietų langelio:
– O mane?..

Rūko jaunuolis žolę 9-ame aukšte. Apsinešė, susimėtė netyčia ir iškrito. Guli ant žemės, nejuda. Susirinko būrys žmonių aplink jį. Pro šalį eina kitas rasta, prieina prie gulinčio ir pasilenkia, pabaksnoja pirštu ir klausia:
– Aaa… bičas.. kas čia… darosi… ?
Tas, kuris iškrito, atsikelia, nusipurto dulkes ir sako:
– Aaa… ką aš žinau… nelabai čia kažką suprantu… pats… ką tik atėjau…

Tupi erelis ant uolos, žolę rūko. Užsitraukia, užsimerkia. Vienu momentu – šast ir krenta į bedugnę. Ir tik prie pat žemės išskleidžia sparnus, mosteli ir ramiai pakyla atgal ant uolos prie „kasiako“. Susidomėjo gandras. Prisiartino, sako:
– Ei, ereli. Na tu ir lengvabūdis. Duok ir man užsitraukt, aš irgi noriu pamėginti.
Tupi dabar dviese ant uolos, abu apsirūkę, užsimerkę. Ir tik vienu momentu abu kartu – šast nuo uolos į bedugnę. Krenta kaip akmenys. Tik prie pat žemės abu išskleidžia sparnus, erelis lėtai mosteli ir sklandžiai pakyla atgal, o gandras – ne koks pilotas, nors daugmaž sveikas, bet apsilamdęs velkasi į savo pelkę. O čia vilkas viską pamatė, užsinorėjo pūst, pas erelį ant uolos užlipo:
– Ei, ereli, na tu ir lengvabūdis. Ką čia rūkai, duok ir man apsipūst.
Vėl dviese ant uolos. Užsitraukia, užsimerkia. Ir vienu momentu – abu stačia galva nuo uolos žemyn! Pusiaukelėje iki bedugnės pabaigos erelis vieną akį pramerkia ir klausia:
– Vilke, o tu apskritai ar turi sparnus?
Vilkas pramerkia akį:
– Ne.
– Che che che, na tu ir lengvabūdis, vilke…