Anekdotai apie krizę #2

Sėdi žmogelis rūškanu veidu, kažką skaito…
Kolega klausia:
– Ką tokio liūdno skaitai?
– Anekdotus apie krizę…

Kalbasi du draugai:
– Aš girdėjau, tu išsiskyrei su savo mergina?
– Taip. Ji labai nemaloniai juokiasi.
– Kažkaip nepastebėjau…
– Tavęs nebuvo šalia, kai aš jai pasakiau, kiek uždirbu…

Šefas kviečia darbuotojus į kabinetą ir reikalauja pareiškimo sakinyje: „Dulkinti negalima atleisti“ padėti kablelį savo nuožiūra ir pasirašyti…

Krizė. Vyras grįžta iš darbo toks liūdnas liūdnas.
-Kas nutiko, mielasis?-klausia žmona.
-Gavau atlyginimą už praeitą mėnesį ..

– Alio! Čia į VMI pataikiau?
– Taip.
– Mano kaimynas kažką valgo!
– Supratome, tuoj atvažiuojam.

-Tai sakai, direktorius buvo geros nuotaikos, kai tu paprašei pakelti atlyginimą?
-Taip. Jis vos nenumirė iš juoko.

– Sveikas, kaip gyveni?
– Gerai.
– O kur dirbi?
– Niekur.
– O ką veiki?
– Nieko.
– Oho, tikrai puikus užsiėmimas!
-Taip, bet kokia konkurencija dabar!

Įsibėgėjus krizei:
– Šitai – nuo nuovargio, tai – nuo nervinės įtampos, o tai – nuo depresijos.
– Ačiū, daktare, ačiū… O išskyrus degtinę, nieko daugiau neturite?

Krizės metas. Statybų aikštelė. Iš kampo į kampą slampinėja alkani ir pikti darbininkai. Atvažiuoja darbų vykdytojas.
Vykdytojas:
– Vyrai, turiu jums dvi žinias. Vieną blogą, kitą gerą. Nuo kurios pradėt?
Darbininkai:
– Pradėk nuo blogos.
Vykdytojas:
– Tai va. Vakar šefas buvo derybose. Žodžiu gavom naują objektą. Didelis, pelningas, geras. Bėda ta, dar bus dafiga darbo. Reikės greitai viską padaryt. Kelis mėnesius gali tekti dirbti dieną naktį. Nors už visus viršvalandžius bus apmokėta, bet, vyrukai, nusimato užsikrušimas.
Darbininkai (laimingi):
– Ot tai bllin blogą žinią rado. Dzin, kad ir dieną, naktį varysim. Bile tik darbo yra. O tai kokia tada geroji naujiena?
Vykdytojas:
– Gera žinia yra ta, kad objektas labai pelningas. Firma iš kart gavo nemažą avansą, tad iki penktadienio visiem bus išmokėtos vėluojančios algos. Visos iš karto. Nuo pat gruodžio mėnesio… Gausit po apvalią sumelę, vyručiai…
Darbininkai:
– Uraaa… Valio… Jėėėė… Petrai, imk červoncą, palėk vyno. Tokią progą reikia aplaistyt!!!
Vykdytojas:
– Tiesa, kol dar neprisigėrėt – dar vienas dalykas.
Darbininkai:
– Nu nu?
Vykdytojas:
– Su balandžio pirmąja vyrai…  Su balandžio pirmąja…

* Po medicininės apžiūros, gydytojai nustatė, kad darbų vykdytojas išgyvens.

Bėga beždžionė per mišką ir rėkia:
– Krizė! Krizė! Krizė!
Susitinka vilką. Tas ir klausia:
– Ko čia dabar šitaip baisiai rėki?
– Nu kad krizė!
– Kokia krizė? – net pyktelėjo vilkas.
– Kaip valgiau mėsą, taip ir toliau valgysiu, – pareiškė ir nubidzeno sau.
Beždžionė bėga toliau šaukdama – krizė! Krizė! Krizė! Susitinka lapę. Toji klausia beždžionės:
– Ko rėki?
– Taigi krizė!
– Krizė, krizė, – pasišaipė lapė. – Kaip nešiojau kailinius, taip ir toliau nešiosiu, – tarė ir nubėgo į mišką.
Beždžionė skuba toliau rėkdama tą patį. Staiga sustoja:
– Ir ko gi aš čia rėkiu? Kaip laksčiau nuogu užpakaliu, taip ir toliau lakstysiu…

Vieno gen. Direktoriaus laiškas kitam gen. Direktoriui:
„Ryšium su Jūsų reikalavimų apmokėti įsiskolinimus, pranešu, kad atsižvelgus į ekonominę situaciją ir pasaulinę krizę įsiskoliniimų apmokėjimas mūsų organizacijoje vyksta sekančių būdu:
visos sąskaitos faktūros, skolų, komunalinių paslaugų ir atlyginimų kvitai dedami į vieną krūvą, gerai išmaišomi ir kas mėnesį traukiami trys nugalėtojai apmokėjimui.
Jeigu Jūs dar kartą tokiu tonu pareikalausit apmokėti sąskaitas – jūsų faktūros loterijoje nebedalyvaus.“

Jonaitis, baiges rūkyti numete nuoruka ant zemes. Is karto atsirado darbo kiemsargiui Antanaiciui, kurio sluota jau buvo bebaigianti subyreti.Jis uzsisake nauja sluota is kazkokios arteles, o tie dave uzsakyma medzio apdirbimo kombinatui sluotvirbiams . Kombinatas uzsake nemazai medienos is Varenos girininkijos, kuri iskart eme kirsti medzius. Taip ir prasidejo…
Girininkams reikejo benzino, benzopjuklu, kirviu, batu…Uzsakymai vis didejo ir Lietuvos ekonomika eme atsigauti. Bet tada kiemsargis Antanaitis pastate siuksline… Ir visa ekonomika suzlugo.

Tarnautojas sako savo vadovui:
-Norėčiau, kad man padidintumėte atlyginimą, nes manimi jau domisi trys didelės organizacijos!
Vadovas išsigąsta:
– Kokios?!
– Telekomas, seniūnija ir elektros tinklai…